This mirrored wall hanging is sure to add mystery and whimsy to any trendy home. A gold foil crystal ball with ‘The future is in your hands’ text is accented by elegant hands and starry details on this mystical piece of wall art.
Chiromantija (iš sen. gr. χείρ – ‘ranka’ + sen. gr. μαντεία – ‘būrimas‘) – įvairiose pasaulio kultūrose sutinkama divinacinė praktika – būrimas iš delno linijų. Egzistuoja daugelis prieštaringai vertinamų chiromantijos mokymų, kurie savaip interpretuoja delno linijų bei kitų savybių reikšmes. Šią būrimo formą itin praktikuoja dalis hinduizmo išpažinėjų – ji plačiai paplitusi Indijos pietuose, kur Keralos kuravanai[1] chiromantijos tradicijas perduoda iš kartos į kartą. Apie šią praktiką netiesiogiai užsimenama ir Jobo knygoje.[2]
Senovėje chiromantijos praktikavimas buvo dažnas daugelyje Eurazijos vietų:[5] istorinių duomenų apie šią būrimo formos paplitimą randama Šumere, Babilonijoje, Arabijoje, Persijoje, Indijoje, Nepale, Tibete bei Kinijoje.[6]
Anot akupunktūrininko Jošijakio Omuros, ankstyvoji chiromantija yra istoriškai glaudžiai susijusi su hinduizmo astrologija – iš Indijos chiromantija paplito Kinijoje, Tibete, o vėliau netruko pasiekti ir Europos valstybes.[7] Vėlesniais laikais Senovės Graikijoje susiformavo savitos chiromantijos tradicijos, ją praktikavo graikų filosofas Anaksagoras.
Manoma, jog Aristotelis galimai šiuo klausimu Hermio altoriuje parašė traktatą, kurį vėliau įteikė Makedonijos valdovui Aleksandrui Makedoniečiui. Šis neva parodė didžiulį susidomėjimą chiromantija ir norėjo, kad būtų ištirtos jo karvedžių delnų linijos.[8] Vis dėlto šį įvykį paliudijančio šaltinio nėra: kurį laiką buvo manoma, jog XVII a. Anglijoje išpopuliarėjęs seksualinės sveikatos vadovas „Aristotelio šedevras“ yra originalaus traktato kopija, bet vėliau išsiaiškinta, kad tai klastotė, kurią nežinomas autorius priskyrė garsiajam filosofui.
Hermetizmo ir neoplatonizmo pagrindu susiformavusi Renesanso magijos sistema chiromantiją priskyrė septyniems „uždraustiesiems menams“, tarp kurių taip pat buvo ir būrimo formos, leidžiančios bendrauti su numirėliais (nekromantija), burti žemės (geomantija), oro (aeromantija), ugnies (piromantija), vandens (hidromantija) ar griaučių (skapulimantija) pagalba.[9] XVI a. su chiromantijos praktika aktyviai kovojo Katalikų Bažnyčia – popiežiai Paulius IV bei Sikstas V išleido ediktus, kurie draudė įvairias būrimo formas.
Atsiliepimai
Atsiliepimų dar nėra.